skupčius

Skupčius – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis susirinkimą, sueigą, susibūrimą (dažniausiai dėl svarbaus reikalo ar šventės).

Pavyzdžiai:
1. Kaimo skupčius – visų kaimo gyventojų susirinkimas spręsti bendrus reikalus.
2. Vestuvių skupčius – svečių susibūrimas per vestuves.
3. Senovėje skupčiai buvo svarbūs – susirinkimai, kuriuose priimdavo svarbius sprendimus.

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose kontekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Skupčius – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis susirinkimą, sueigą, susibūrimą (dažniausiai dėl svarbaus reikalo ar šventės). Pavyzdžiai: 1. Kaimo skupčius – visų kaimo gyventojų susirinkimas spręsti bendrus reikalus. 2. Vestuvių skupčius – svečių susibūrimas per vestuves. 3. Senovėje skupčiai buvo svarbūs – susirinkimai, kuriuose priimdavo svarbius sprendimus. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose kontekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.