skriaudìkas, -ė.
1. skriaudėjas: Už tokį padarymą bet kas pasakis, kad skriaudìkas. Skriaudikai, nors pavieniai žmonės, veikia be paliovos. Ramumo neranda nuožmieji skriaudikai. Šis šoko ant savo skriaudiko, sukibo ir parkrito abudu ant žemės. Daratos ji vis giliau nebekentė; matė ją lyg kruviną, abuoją, nuožmią savęs skriaudikę.
2. kenkėjas: Ėda uodus, vabalus ir kitus ūkei pragaištingus skriaudikus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.