„Skerpečka“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažą, aštrią peiliuką (dažniausiai kišeninį arba naudojamą smulkiems darbams). Kilęs iš slaviškų kalbų (plg. rus. „скрепка“ – segtukas, bet lietuvių kalboje įgijo specifinę reikšmę).
Pavyzdžiai:
1. Senelis iš kišenės ištraukė skerpečką, kad nupjautų siūlą.
2. Meistras smulkiems įrankių taisymams naudojo skerpečką.
3. Stalo dėžutėje gulėjo keletas skerpečkų – viena buvo lenkta, kita surūdijusi.
Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje arba regioniniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.