„Skelianagiai“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis labai plonus, kaip adatos, pirštus. Dažnai vartojamas apibūdinti pernelyg lieknus ar išsekusius žmogaus pirštus.
Pavyzdžiai:
1. Senelė glostė vaiką savo skelianagiais pirštais.
2. Po ligos jo rankos tapo kaip skelianagiai.
3. Menininkas piešė tokiomis smulkiosiomis linijomis, tarsi turėtų skelianagius.
Pastaba: Retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.