Skambumas – tai skiemens ar žodžio skambėjimas, dažniausiai vertinamas kaip melodingas, geras klausai arba malonus girdėti.
Priešingybė – neskambumas (šiurkštus, nemalonus garsas).
Pavyzdžiai:
1. Poetinis kontekstas:
„Eilėraščio skambumas priklauso nuo rimų ir ritmo.“
2. Kalboje:
„Žodis „vilnius“ turi skambumą, o „grūžtas“ – ne.“
3. Palyginime:
„Kūdikio juokas – grynas skambumas.“
4. Muzikoje:
„Šios dainos skambumas įsimintinas.“
Trumpai: skambumas – malonus, harmoningas garsas ar jo kokybė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.