Skaldus – tai senovės skandinavų poetas, kuris kūrė ir atliko epines bei dainuojamas poezijos formas (pvz., drápas, flokkar) Vikingų laikotarpiu ir viduramžiais. Jie buvo lygūs bardams ar kronikininkams, garbinantys karalių, didvyrius ir dievus.
Pagrindinės reikšmės:
1. Dvaro poetas – tarnaudavo karaliui, kūrė poeziją jo šlovei.
2. Istorijos perteikėjas – išlaikė genealogiją, įvykius ir mitus.
3. Meistras žodžio – naudojo sudėtingas poetines figūras (kenningar ir heiti).
Pavyzdžiai:
- Egilis Skallagrimsonas (X a.) – kūrė drápas ir personažas „Egilio sagose“.
- Snorri Sturlusonas (XIII a.) – „Jaunesniosios Eddos“ autorius, užrašęs skaldų kūrybą.
- Dainos „Vellekla“ (X a.) – kūrė Einaras Skålaglam, garbinantis Norvegijos karalių.
Skaldų kūriniai – svarbus šaltinis apie skandinavų kultūrą, mitologiją ir istoriją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.