„Skaistitėlis“ – tai mažybinė, švelnesnė ar meili forma nuo žodžio skaistis (nekaltas, tyras žmogus, dažniausiai apie mergaitę ar moterį). Vartojama poetiškai ar švelniai ironiškai.
Pavyzdžiai:
1. „Mūsų kaimo skaistitėlis dar niekada buvusio mieste.“
2. „Pasigailėk to skaistitėlio – jis tik nežino pasaulio grubumo.“
3. „Kaip rožė skaistitėlis tyliai žydi savo kambarėly.“
Trumpai:
Tai – nekaltumo, tyrumo ar dailumo išraiška, dažnai apie jauną ar beviltiškai naivią asmenybę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.