Lotyniškas terminas signorius reiškia ponas, valdovas, feodalinis didikas (dažniausiai Viduramžiais ir Renesanse Italijoje). Kilęs iš žodžio senior (vyresnysis, ponas).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis – Signorius kaip pavadinimas feodaliniam valdytojui (pvz., Milano signorius).
2. Literatūrinis – Dantės „Dieviškojoje komedijoje“ minimas signorius kaip kilmingas asmuo.
3. Dabar – Retai vartojamas, galimas poetiniame ar istoriniame kontekste (pvz., apibūdinant autoritetą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.