sielvartingumas

Sielvartingumas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gilią sielos kančią, liūdesį, sielvartą. Tai stiprus, emocingas terminas, apibūdinantis ne paprastą nusiminimą, o gilią vidinę skausmą ar sielos kankynę.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginis pavartojimas:
Po mylimo žmogaus netekties jis buvo užkluptas nepaprasto sielvartingumo.
2. Literatūroje (dažnas):
Romano herojaus sielvartingumas atsiskleidžia jo liūdnose elegijose.
3. Perkeltine prasme:
Virš miško kabojo sielvartingi debesys, lyg verktų už visus žemės skausmus.

Trumpai: Tai gilus sielos skausmas, dažnai susijęs su netekčia, vienišumu ar egzistencine kančia.

Įrašas
Paaiškinimas	Sielvartingumas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gilią sielos kančią, liūdesį, sielvartą. Tai stiprus, emocingas terminas, apibūdinantis ne paprastą nusiminimą, o gilią vidinę skausmą ar sielos kankynę. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginis pavartojimas: Po mylimo žmogaus netekties jis buvo užkluptas nepaprasto sielvartingumo. 2. Literatūroje (dažnas): Romano herojaus sielvartingumas atsiskleidžia jo liūdnose elegijose. 3. Perkeltine prasme: Virš miško kabojo sielvartingi debesys, lyg verktų už visus žemės skausmus. Trumpai: Tai gilus sielos skausmas, dažnai susijęs su netekčia, vienišumu ar egzistencine kančia.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.