Siekavietė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis siekių, ketinimų, norų lauką ar sritę. Dažniausiai vartojamas poezijoje ir meninėje literatūroje kaip metafora, nusakanti abstrakčią erdvę, kurioje gyvuna žmogaus siekiai, svajonės ar mintys.
Pavyzdžiai:
1. Jo siekavietė buvo pilna neįgyvendintų svajonių.
2. Eilėraštyje kalbama apie meilės siekavietę – tolimą ir paslaptingą.
3. Kiekvienas turi savo vidinę siekavietę, kurioje slepiasi troškimai.
Trumpai: tai meninis, poetiškas terminas, reiškiantis abstrakčią erdvę siekiams ar ketinimams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.