Sidabranugaris – tai retas, poetinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mėnulį (pažodžiui: „sidabrinis nugaras“ arba „sidabrinis keteras“). Vartojamas kaip metaforinis, grožinis mėnulio pavadinimas.
Pavyzdžiai:
1. Naktį dangų nušvietė švytintis sidabranugaris.
2. Poetai seniai vadino mėnesį sidabranugariu.
3. Tylioje naktyje tik sidabranugaris budėjo virš miško.
Trumpai:
Tai poetiškas mėnulio sinonimas, atspindintis jo šviesą ir grožį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.