„Seniapalakis“ – tai lietuviška šnekamoji ar poetinė sąvoka, reiškianti labai seną, senovinį miestą ar gyvenvietę. Sudaryta iš žodžių: senas + palakis („miestas, gyvenvietė“).
Pavyzdžiai:
1. „Tas seniapalakis pasakoja istorijas kiekvienu akmeniu.“
2. „Kelionė į tą seniapalakį atrodo kaip grįžimas į praeitį.“
3. „Poeto eilėse minimas seniapalakis – tai simbolis prarastų laikų.“
Pastaba: Terminas retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau literatūroje ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.