Seneluitis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis senatvės ligas arba būseną, kai žmogus serga dėl senatvės. Dažnai vartojamas apibūdinti išnaudotumą, nusidėvėjimą ar lėtines problemas, susijusias su amžiumi.
Pavyzdžiai:
1. Po sunkios gyvenimo kelionės jį ėmė persekioti seneluitis – skauda sąnarius, silpna rega.
2. Šis namas jau kenčia nuo seneluičio: lubos ėmė griūti, o sienos apiplyšę.
3. Nors ir jauna siela, kūną jau griebė seneluitis.
Trumpai: tai senatvės išsekimas, nusidėvėjimas, galimas ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.