senapievė

Senapievė – tai senovinis terminas, reiškiantis seną, išblukusią, nusidėvėjusią drabužį ar audinį. Dažnai vartotas liaudies kalboje ar senesnėje literatūroje.

Pavyzdžiai:
1. Mergaitė apsiautė motinos senapievę.
2. Kambaryje kabėjo tik kelios senapievės.
3. Senapievėmis užklostė grūdų maišus.

Sinonimai: skarmalys, skarmalis, nudriskė, apsiaustas.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau randamas tautosakoje ar senuosiuose raštuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'senapieve' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Senapievė – tai senovinis terminas, reiškiantis seną, išblukusią, nusidėvėjusią drabužį ar audinį. Dažnai vartotas liaudies kalboje ar senesnėje literatūroje. Pavyzdžiai: 1. Mergaitė apsiautė motinos senapievę. 2. Kambaryje kabėjo tik kelios senapievės. 3. Senapievėmis užklostė grūdų maišus. Sinonimai: skarmalys, skarmalis, nudriskė, apsiaustas. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau randamas tautosakoje ar senuosiuose raštuose.