senabė

Senabė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis senatvę, pagyvenusio amžių, senatvišką būseną.

Pavyzdžiai:
1. Jaučiama senabė – jaučiasi senatvės požymiai.
2. Jo rankos dreba iš senabės – rankos drebėja dėl senatvės.
3. Nors ir senabė užgriužė, bet dvasia jauna – nors ir pagyvenęs, dvasia lieka jauna.

Sinonimai: senatvė, pagyvenimas, senystė.
Pastaba: Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniame kontekste.

Įrašas
Paaiškinimas	Senabė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis senatvę, pagyvenusio amžių, senatvišką būseną. Pavyzdžiai: 1. Jaučiama senabė – jaučiasi senatvės požymiai. 2. Jo rankos dreba iš senabės – rankos drebėja dėl senatvės. 3. Nors ir senabė užgriužė, bet dvasia jauna – nors ir pagyvenęs, dvasia lieka jauna. Sinonimai: senatvė, pagyvenimas, senystė. Pastaba: Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniame kontekste.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.