„Sėdavintis“ yra dažninės būtojo kartinio laiko veiksmažodis, reiškia būdavo sėdintis arba įprastai sėdėdavęs. Nurodo pasikartojančią, įprastą veiksmą praeityje.
Pavyzdžiai:
1. Senelis sėdavintis su laikraščiu prie lango.
2. Vaikystėje mes sėdavintome šeimininko vietoje prie ežero.
3. Ji sėdavintis viena, kol kiti žaidė.
Trumpai:
Vartojamas kalbant apie įprastą praeities veiksmą, pvz., „jis būdavo sėdintis ten“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.