sėbrininkas
Sėbrininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstybės žemės (sėbro) nuomininką LDK ir Abiejų Tautų Respublikoje (XVI–XVIII a.). Sėbrininkai valdė žemę sąlyginei karo tarnybai (dažniausiai kavalerijoje) mainais.
Pagrindinės savybės:
- Gavę žemę (sėbrą) turėjo tarnauti kariuomenėje.
- Dažniausiai buvo kilę iš bajorų, bet neturėjo didelės žemės.
- Praradę tarnybos galimybę, rizikuodavo prarasti žemę.
Pavyzdys:
Sėbrininkas Jonas gavo 2 valakus žemės, kad galėtų tarnauti raitelių pulke. Jei jis mirsdavo arba nebe galėdavo tarnauti, žemė grąžindavama valstybei.
Trumpai: Sėbrininkas – kareivis, valdęs valstybinę žemę mainais už karinę tarnybą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.