Sėbravimas – tai lietuviškas žodis, reiškiantis sėbrų (draugų, bendraminčių) susibūrimą arba draugų laiką. Dažniausiai vartojamas kalbant apie neformalų, draugišką susitikimą.
Pavyzdžiai:
- „Vakare turime sėbravimą prie ežero.“
- „Kas savaitgalį – tradicinis sėbravimas pas vieną iš mūsų.“
- „Sėbravimas baigėsi tik aušrą.“
Trumpai: tai draugiškas susibūrimas, panašus į „atsisėdimą“ ar „kompaniją“, bet pabrėžiantis artumą ir neformalią atmosferą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.