Saumyla – tai lietuviškas terminas, reiškiantis mažą, neaiškų, švelnų garsą (pvz., šnabždesį, šlamėjimą, tylų žvangėjimą). Dažnai vartojamas apibūdinti gamtos arba tylų žmonių balsus.
Pavyzdžiai:
1. Miške girdėjosi tik paukščių saumyla.
2. Už sienos sklido kalbėjimo saumyla.
3. Vėjo saumyla sukrėtė lapus.
Sinonimai: šnabždesys, šlamėjimas, ūžesys, tyli garsa.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.