Sauliabrolis – tai poetiškas, literatūrinis saulės pavadinimas, reiškia „saulės brolis“. Vartojamas lietuvių poezijoje ir tautosakoje kaip personifikacijos, metaforos ar eufemizmas.
Pavyzdžiai:
1. Eilėraštyje: „Sauliabrolis sukasi danguje, / Apšviečia žemę šiltu spinduliu.“
2. Tautosakoje: „Sauliabrolis leidžiasi už kalno, / Neša naktį savo skraiste.“
3. Metaforiškai: „Jis švietė kaip sauliabrolis – šiltai ir didingai.“
Terminas atspindi lietuvių kalbos vaizdingumą ir tradicinį gamtos reiškinių sutapatinimą su giminystės ryšiais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.