Satyrai – tai graikų mitologijoje miško ir gamtos demonai, Dioniso palydovai. Jie vaizduojami pusiau žmonėmis, pusiau ožiais (uodega, ragai, ožkos kojos), aistringais, juokingais, mėgstančiais vyną, muziką ir erotinius pokštus.
Pagrindinės savybės:
- Gamtos ir vaisingumo dvasios.
- Nemalonūs, erotiški, linkę į chaosą.
- Dažnai vaizduojami su aulos (pučiamaisiais instrumentais) arba sekantys nimfoms.
Pavyzdžiai:
1. Mitas apie Marsiją – satyras, kuris išdrįso varžytis su Apolonu muzikos konkurse ir buvo negailestingai nubaustas.
2. Euripido dramoje „Kiklopas“ – vienintelė išlikusi satyrinė drama, kur satyrai patiria komiškas nelaimes.
3. Menų vaizdavimai – senovės graikų vazose, skulptūrose (pvz., garsusis „Miegantis satyras“).
Metaforiškai žodis dabar kartais vartojamas apibūdinti vyrui, kuris yra pernelyg siekiantis lytinių malonumų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.