x
sánprotauti, -auja, -avo. samprotauti 1: Raštinykai sanprotau [ja],
jog tie nusidavimai yra buvusys penktamęje amžiuoje. Šleikerys sánprotavo. Iš aukščiaus paduotųjų vietų, man rodos, galima sanprotauti. Sanprotavo, kad gandras teip dyvnai darė. Būtinai ramus apei kitus piktai nesanprotau [ja].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.