samarietis
Samarietis – tai senovės Samarijos (dabartinės Šiaurės Vakarų Palestinos) gyventojas. Istoriškai terminas siejamas su:
1. Etnoreligine grupe, atsiradusią po Asirijos užkariavimų (VIII a. pr. Kr.), kai dalis tautų buvo perkeltos į Samariją ir susimaišė su likusiais izraelitais.
2. Religinį atskirumą nuo judaizmo – samariečiai turėjo savo šventyklą Garizimo kalne ir pripažino tik Penkiaknygę (Torą), bet ne kitas judaizmo raštas.
3. Priešiškumą tarp samariečių ir žydų, minimą Naujajame Testamente (pvz., pasakojime apie gerąjį samarietį).
Pavyzdžiai vartojimo:
- Biblijoje: „Gerasis samarietis“ (Luko 10:30–37) – alegorija apie gailestingumą peržengiant etnines ribas.
- Istorijoje: Samariečių bendruomenė išliko iki šių dienų (keletas šimtų žmonių Izraelyje).
- Perkeltine prasme: Gali reikšti „pagalbininkas“ arba „išgelbėtojas“ (pagal biblinę alegoriją).
Trumpai: samarietis – istorinė Samarijos gyventojų grupė, turinti savitą religinį identitetą ir žinoma dėl priešpriešos su žydais, bet ir kaip universalios gerumo simbolio dėka biblinės paraboles.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.