Rytgonės – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ryto žvaigždę (Venerą). Vartotas poezijoje ir tautosakoje kaip poetiškas ryto aušros ar ankstyvo ryto simbolis.
Pavyzdžiai:
1. Eilėraštyje: "Jau rytgonės blausus švytėjimas / Aušrą skelbia tyliai žemėn."
2. Tautosakoje: "Kai rytgonė uždega, ūkininkas kelias."
Sinonimai: aušrinė, ryto žvaigždė, Venera (rytinė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.