Rytėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ankstyvą atsikėlimą ryte arba ankstyvą veiklą prieš aušrą.
Pagrindinė reikšmė:
Veiksmas, kai kas nors keliasi labai anksti ryte, dažnai dar prieš saulėtekį.
Pavyzdžiai:
1. Kasdienis kontekstas:
Senelis įpratęs prie rytėjimo – kiekvieną rytą keliasi penktą valandą.
2. Žemės ūkis / tradicijos:
Per Jurginės jaunimas rytėdavo, kad surinktų rasotą žolę galvijams.
3. Perkeltine prasme (retai):
Poilsio dieną mėgstu pailsėti nuo amžino rytėjimo.
Sinonimai: ankstyvas atsikėlimas, paryčiavimas.
Priešingybė: miegapūtystė, vėlyvas atsikėlimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.