rūrinėjimas

Rūrinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, nuobodų judėjimą, vilkinimąsi, atidėliojimą ar veiklos atlikimą be entuziazmo. Dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant neefektyvumą ar tinginystę.

Pavyzdžiai:
1. Darbe: "Vietoj to, kad dirbtų, jis visą rytą rūrinėjo prie kompiuterio."
2. Kasdienybėje: "Nustok rūrinėti – išsirink drabužius greičiau!"
3. Mokymosi kontekste: "Per egzaminą jis rūrinėjo su kiekvienu klausimu, kol laikas baigėsi."

Sinonimai: vilkinimas, atidėliojimas, laikymasis, lėtuminimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'rurinejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Rūrinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, nuobodų judėjimą, vilkinimąsi, atidėliojimą ar veiklos atlikimą be entuziazmo. Dažnai vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant neefektyvumą ar tinginystę. Pavyzdžiai: 1. Darbe: "Vietoj to, kad dirbtų, jis visą rytą rūrinėjo prie kompiuterio." 2. Kasdienybėje: "Nustok rūrinėti – išsirink drabužius greičiau!" 3. Mokymosi kontekste: "Per egzaminą jis rūrinėjo su kiekvienu klausimu, kol laikas baigėsi." Sinonimai: vilkinimas, atidėliojimas, laikymasis, lėtuminimas.