ruñginti (-yti), -ina, -ino, rùnginti.
1. lėtai, nerangiai eiti: Ko tu kai vilkas ruñgini?! Kas ten per laukus rùngina? Senis Kilpa rungina į svečius.
2. sunkiai lipti, rangytis: Tai rùngykis ant vežimo, važiuosim!
3. trauktis į krūvą, riestis.
4. nenoromis rengtis ką daryti, krapštytis: Runginkis greičiau, bo, kai paimsiu lazdą, išlėksi dutkūliais! Runginos runginos, ir paliko iš rudens dirvos neartos.
išsiruñginti. lėtai, neskubant išsiruošti, išsirengti: Mano vyras kol išsirùngina, i pietai ateina.
nuruñginti. lėtai, nerangiai nueiti: Kol jis nuruñgys, visa diena truks!
pasiruñginti. pasiraivyti, pasirangyti: Vienas pasiruñgino ir atsikėlė.
susiruñginti. susiriesti, susisukti, susirangyti: Jau jis čia susirungino ir gulės. Susiruñgino ant mašinos ir užmigo. Katinas kampe susiruñgino, ir negali iškrapštyti. Pelės, susirunginusios nuo šalčio, išalkusios drebėjo. Pasiima, būdavo, mažąją kėdutę, susirungina ant jos, medinę milžtuvę keliais paspendžia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.