Ručininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis rankdarbį, amatininką (dažniausiai kalvį, medkirčį, odininką, siuvėją ir kt.), kuris dirbo rankomis, naudodamas įrankius ir žinias, o ne žemės ūkį.
Terminas kilęs iš žodžio rankà (plg. „rankdarbys“).
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Senovėje ručininkai buvo vertinami kaip medžio ar metalo dirbinių kūrėjai.
2. Kaimo ručininkas galėjo pagaminti ar sutaisinti beveik bet ką.
3. Nuo XIX a. ručininkų amatai pradėjo nykti dėl pramonės.
Trumpai: Ručininkas – amatininkas, rankdarbys, kuris gamina ar taiso daiktus rankomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.