Rūbėnukė – tai lietuvių liaudies dainose ir pasakose vartojamas žodis, reiškiantis mažą, paprastą, skurdžią suknelę ar apdarą (dažniausiai mergaitei ar moteriai).
Pavyzdžiai:
1. Liaudies dainos eilutė: "Aš dukrytę išleisiu, rūbėnukę duosiu" – čia kalbama apie kuklią kraičio suknelę.
2. Pasakojimuose: "Vargšė vaikščiojo su plyšusia rūbėnuke" – vaizduojamas skurdus drabužis.
Trumpai: Tai simbolinis, poetinis žodis, nusakantis skurdžią, paprastą ar seną moterišką drabužį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.