riekė

riek|ė
1. valgyti atriektas duonos ar pyrago gabalas: Atriekė riekę per visą kepalą. Storą riekę aptepė sviestu. Atriektos riekės nebeprilipdysi (folkloras).
2. žemd. plūgo verstuvo atpjauta
nesubyrėjusi žemė: Gražiai plūgas riekes guldo riek|ti, riekia, riekė
1. pjauti nuo kepalo riekę: Duonos riekiamasis peilis. Neskani duona svetimu peiliu riekta (folkloras).
2. arti, versti vagą: Pūdymą riekė Tai gražiai
riekia plienelio noragėliai (d.). riekėjas, riekėja dkt. riekimas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'rieke' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis