remtìnis, -ė. remtinỹs, -ė̃.
1. kuris įremtas, įspirtas: Remtìnis štenderys. Remtinis stulpas.
2. kuris storokas: Arklių būna remtinių̃ kaulų ir skeltinių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.