.
rẽdelė (Reddel). rėdelė.
1. vežimo gardis: [Brikas] buvo ant aukštų, net per aukštų tekinių, užstatytas aukštomis, iš visų keturių šonų redelėmis. Tas epušies medis būs geras del rẽdelių. vaikiškos lovelės šonas: Vaikas stov įsikibęs į redelẽlių kraštą.
2. didelis rėtis, pritaisytas ant kojų, iškratyti grūdams iš nukultų javų: Yr toki rẽdelė driotinė a koki, i išsijos anus. par rẽdelę. Rugius kuliant, pri rẽdelės užteks vienos motriškos. Redelė iš plėšų padirbta miežiam iš šiaudų kratyti.
3. tinklas iš vielos: Su rẽdelėms laukus tverk, pievas aptaisyk.
4. redelės
2.
5. vaikiška lovelė su skersinukų šonais: Barbikė, išsiritusi iš redelės, tebetrynė akis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.