Rasma – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „nuotaika, būsena, atmosfera“, dažniausiai vartojamas apibūdinti tam tikrą emocinį ar psichologinį aplinkos ar veikėjo pobūdį.
Pavyzdžiai:
1. Kūryboje: „Romane vyrauja tamsi, niūri rasma.“
2. Aplinkoje: „Kambarys buvo pilnas ramios, jaukios rasmos.“
3. Asmenybėje: „Jis skleidė pasitikėjimo ir ramybės rasmą.“
Trumpai: Tai emocinis „oras“ ar nusiteikimas, kurį sukuria vieta, žmogus ar kūrinys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.