Terminas „rašeiva“ – tai lietuviškas kalbinis reiškinys, kai raidė „e“ vartojama vietoje istorinio ilgojo balsio (pvz., vietoj „ė“, „ie“ ar kitų ilgųjų balsių), dažniausiai dėl tarmių ar istorinės rašybos įtakos.
Pavyzdžiai:
- Vietoj „ėda“ – „eda“ (maistas).
- Vietoj „vienas“ – „venas“ (skaičius 1).
- Vietoj „žiemą“ – „žema“ (sezonas).
- Istoriniuose tekstuose: „geras“ rašyta kaip „geras“, bet tariama su trumpuoju „e“.
Trumpai: „Rašeiva“ atspindi balsių trumpinimą arba kitimą lietuvių kalbos istorijoje ir tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.