Terminas „pusšnibždžiu“ reiškia labai tyliai, kone be garso, pusiau šnabždant. Jis dažniausiai vartojamas apibūdinti tylų, neaiškų kalbėjimą, kurį sunku išgirsti.
Pavyzdžiai:
1. Senelė pasakojo pasaką vaikams pusšnibždžiu, kad jie greičiau užmigtų.
2. Susitarė pusšnibždžiu, kad kiti nepagirstų.
3. Ji atsiprašė pusšnibždžiu, be užuojautos.
Trumpai: Tai prieveiksmis, nusakantis labai tylų, šnabždesiui panašų kalbėjimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.