pūslìnis, -ė.
1. kuris pūslės formos, išsipūtęs: Jai davė tokių vaistų, kaip pūslìniai karoliai. Parnešė jai iš Prūsų pūslìnę užsisukamąją [skarą]. Pūslìnė kulka. Pūslinės yra mažosios prakaito liaukos.
2. pūslėje atsiradęs, esantis: Pūsliniai amarai. | Išpjovimas pūslinio akmens.
3. pūsle aptrauktas: Tėvalis turėjo liktarną pūslinę, su pūsle aptrauktą.
4. permatomas, sviestinis: Pūslinis popierius sviestuo, riebalams padėti, laikyti.
5. atsirandantis nuo sumušimo, nudegimo ir pan.: Pūsliniai išbėrimai gali būti įvairūs savo formos ir kilmės atžvilgiu.
6. sukeliantis pūslės formos skaudulius, išbėrimus: Pūslinės dujos veikia visus organus, sukeldamos pūsles ir ilgai negyjančias opas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.