Puskrikščionis – asmuo, kuris išoriškai priklauso krikščionių bendruomenei (pvz., pakrikštytas), bet praktiškai nelaikosi krikščioniškosios tikėjimo doktrinos, moralės ar ritualų. Tai gali reikšti tik formalų, paviršutinišką ryšį su religija.
Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
Jis yra puskrikščionis – krikštą priėmė, bet į bažnyčią eina tik per Kalėdas ar Velykas.
2. Metaforiškai (plačiau):
Politikas elgiasi kaip puskrikščionis – kalba apie moralę, bet pats elgiasi nesąžiningai.
3. Kultūriniame paveldėjime:
Daugelis šiuolaikinių europietų yra puskrikščioniai – tradicijos išlaiko, bet į tikėjimo esmę negiliai įsijauna.
Trumpai: Terminas dažnai vartojamas kritiškai, pabrėžiant atotrūkį tarp formalaus priklausymo religijai ir tikrojo įsitikinimų/praktikų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.