"Pusketvirtáinis" – istorinis terminas, reiškiantis valstietį, turėjusį pusę ketvirčio (t. y. aštuntadalį) valakio žemės. Tai buvo viena iš mažažemių baudžiauninkų kategorijų Lietuvoje (XVI–XIX a.).
Pavyzdžiai:
1. 1667 m. inventoriuje minimas Jonas, pusketvirtainis, dirbęs 2 dienas per savaitę dvaro laukuose.
2. Pusketvirtainiai dažnai neturėjo pakankamai žemės pragyvenimui, todėl papildomai samdavosi pas didesnius ūkininkus.
Trumpai:
Mažažemis baudžiauninkas, turėjęs ~5-10 ha žemės (priklausomai nuo regiono).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.