Puskarninkis – tai istorinis terminas, reiškiantis pusiau bajorį, t. y. asmenį, turintį tik dalį bajoro teisių arba kilusį iš mišrios bajorų-valstiečių santuokos.
Pagrindinės reikšmės:
1. Asmuo, kurio vienas tėvas buvo bajoras, kitas – valstietis.
2. Asmuo, turintis apribotas bajoro teises (pvz., negalėjo turėti valstiečių, dalyvauti seime).
3. Kartais vartotas kaip bajorų tarnas arba neturtingas bajoris.
Pavyzdžiai:
- XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje puskarninkiai dažnai tarnaudavo bajorų dvarais ar kariuomenėje.
- Istoriniuose dokumentuose minimi kaip „bajorų vaikai“, neturintys pilnateisių.
Trumpai: Tai socialinė grupė tarp bajorų ir valstiečių, su ribotomis privilegijomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.