Puplaikštis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis plokščią, lygų, beveik horizontalų paviršių (pvz., plokščią kalvos viršūnę, plokštumą). Dažnai vartojamas apibūdinti platų, lygų reljefo plotą be didelių iškilimų ar įdubimų.
Pavyzdžiai:
1. Kalvos viršūnė buvo ne smaili, o platūs puplaikščiai.
2. Prie upės ėtakojos plytėjo žalias puplaikštis.
3. Senovėje čia buvo jūros dugnas, todėl kraštovaizdis – lygus puplaikštis.
Sinonimai: plokštuma, lyguma, plokščia vieta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.