pūkuotė

Pūkuotė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis plaukuotą arba pūkuotą dangalą, viršutinį sluoksnį (pvz., ant augalų, vaisių, gyvūnų). Dažniausiai vartojamas apibūdinti kažką minkštą, purų, padengtą trumpais plaukeliais ar pūkeliais.

Pagrindinės reikšmės:
1. Augalų pūkuotė – pūkeliai ant lapų, stiebų (pvz., aguonų, kai kurių obuolių veislių).
2. Gyvūnų pūkuotė – trumpas, minkštas kailis (pvz., triušių, jaunų gyvūnų).
3. Perkeltine prasme – labai trumpas, purus sluoksnis (pvz., pūkuotė ant seno baldų).

Pavyzdžiai:
- Obuolys su švelnia pūkuote.
- Jaunas triušis turi tankią pūkuotę.
- Ant kelmo išaugo samanų pūkuotė.

Sinonimai: pūkeliai, pūkai, plaukeliai (priklausomai nuo konteksto).

Įrašas
Paaiškinimas	Pūkuotė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis plaukuotą arba pūkuotą dangalą, viršutinį sluoksnį (pvz., ant augalų, vaisių, gyvūnų). Dažniausiai vartojamas apibūdinti kažką minkštą, purų, padengtą trumpais plaukeliais ar pūkeliais. Pagrindinės reikšmės: 1. Augalų pūkuotė – pūkeliai ant lapų, stiebų (pvz., aguonų, kai kurių obuolių veislių). 2. Gyvūnų pūkuotė – trumpas, minkštas kailis (pvz., triušių, jaunų gyvūnų). 3. Perkeltine prasme – labai trumpas, purus sluoksnis (pvz., pūkuotė ant seno baldų). Pavyzdžiai: - Obuolys su švelnia pūkuote. - Jaunas triušis turi tankią pūkuotę. - Ant kelmo išaugo samanų pūkuotė. Sinonimai: pūkeliai, pūkai, plaukeliai (priklausomai nuo konteksto).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.