proparša

"Proparša" (iš gr. προπάρσις) – retorinė figūra, kai kalbantysis kreipiasi į asmenį, kurio nėra, arba į negyvą daiktą, tariamai su juo kalbėdamas.

Pavyzdžiai:
1. Literatūroje:
"O tu, senoji pušie, kodėl taip niūriai šnabždi?" (kreipinys į medį).
2. Retorikoje:
"Ak, Dieve, kodėl mane palikai?" (kreipinys į nebuvusį adresatą).
3. Kasdienėje kalboje:
"Vėjau, nustok šiaušti langus!" (kreipinys į gamtos reiškinį).

Trumpai: Tai kalbėjimo į negyvus objektus ar nebūtus asmenis stilistinė priemonė, dažna poezijoje ir oratorinėje kalboje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'proparsa' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Proparša" (iš gr. προπάρσις) – retorinė figūra, kai kalbantysis kreipiasi į asmenį, kurio nėra, arba į negyvą daiktą, tariamai su juo kalbėdamas. Pavyzdžiai: 1. Literatūroje: "O tu, senoji pušie, kodėl taip niūriai šnabždi?" (kreipinys į medį). 2. Retorikoje: "Ak, Dieve, kodėl mane palikai?" (kreipinys į nebuvusį adresatą). 3. Kasdienėje kalboje: "Vėjau, nustok šiaušti langus!" (kreipinys į gamtos reiškinį). Trumpai: Tai kalbėjimo į negyvus objektus ar nebūtus asmenis stilistinė priemonė, dažna poezijoje ir oratorinėje kalboje.