prokertinis

"Prokertinis" – kilęs iš žodžio prokūras (lot. procurare – rūpintis). Tai senovinis, retai vartojamas terminas, reiškiantis:
1. Įgaliotojo, atstovo (pvz., prokūro) būdingas, jam priklausantis.
2. Susijęs su įgaliojimu ar atstovavimu.

Pavyzdžiai:
1. Teisės kontekste:
"Prokertinė galia" – įgaliojimai, suteikti prokūrui (pvz., sandorių sudarymo teisė).
2. Istoriniuose tekstuose:
"Prokertinis raštas" – dokumentas, patvirtinantis įgaliojimą atstovauti.

Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojami atitikmenys: įgaliotinis, atstovo, įgaliojimo. Terminas aptinkamas senuosiuose teisės ar istorijos šaltiniuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'prokertinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Prokertinis" – kilęs iš žodžio prokūras (lot. procurare – rūpintis). Tai senovinis, retai vartojamas terminas, reiškiantis: 1. Įgaliotojo, atstovo (pvz., prokūro) būdingas, jam priklausantis. 2. Susijęs su įgaliojimu ar atstovavimu. Pavyzdžiai: 1. Teisės kontekste: "Prokertinė galia" – įgaliojimai, suteikti prokūrui (pvz., sandorių sudarymo teisė). 2. Istoriniuose tekstuose: "Prokertinis raštas" – dokumentas, patvirtinantis įgaliojimą atstovauti. Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojami atitikmenys: įgaliotinis, atstovo, įgaliojimo. Terminas aptinkamas senuosiuose teisės ar istorijos šaltiniuose.