Prišpricavimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, moralizuojantį kalbėjimą ar pamokslą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., verksmingą, įkyrią patarimų ar priekaištų srautą).
Pavyzdžiai:
1. Šeimoje:
"Senelis vėl pradėjo savo prišpricavimą apie jaunimo netvarką."
2. Darbe:
"Vadovas pusvalandį tęsė prišpricavimą dėl vėlavimų."
3. Mokykloje:
"Mokytojos prišpricavimas apie atsakomybę truko visą pamoką."
Sinonimai: pamokslas, moralė, paskaita, sermonė (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.