priklybė

.
priklýbė. priklỹbė.

1. įkyrumas, bjaurumas: Ir priklýbė gi to žmogaus: kur buvęs, kur nebuvęs, vis čia ir čia! Priklýbė yr amžina vyti [siūlus].

2. kas įkyrus, bjaurus: Tai tas vilkas ir į medį trina pasturgalį, ir teip visaip krapštinėja, ar neiškris ta priklybė – niekaip neiškrato! Dar aš su tokiu priklybè šnekėčiau!

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>priklýbė</b>. priklỹbė. <br/>1. <span class="explanation">įkyrumas, bjaurumas: </span> Ir priklýbė gi to žmogaus: kur buvęs, kur nebuvęs, vis čia ir čia! Priklýbė yr amžina vyti [siūlus]. <br/>2. <span class="explanation">kas įkyrus, bjaurus: </span> Tai tas vilkas ir į medį trina pasturgalį, ir teip visaip krapštinėja, ar neiškris ta priklybė – niekaip neiškrato! Dar aš su tokiu priklybè šnekėčiau!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.