priklus

.
priklùs, -ì (przykry).

1. įkyrus, grisus, nepakenčiamas; nuobodus: Nesikabyk, nebūk toksai priklùs. Nereikia būt tokiai prìkliai. Tas kavalierius man baisiai priklùs – sėdi sėdi ir namo neina. Tos musės turbūt prikliáusias sutvėrimas. Ir prìklios tos rudens dienos!
prikliaĩ. Tas ubagas taip prikliaĩ prašo, jam duonos vis negana. keblus: Priklùs važiavimas su tokiais ratais. painus: Dešimtnytis yr priklùs austi.

2. negražus, nedailus, baisus, atstumiantis, atgrasus: Varlė man prikli pažiūrėti. E, ta kiaulė – tai priklus sutvėrimas. Vyras tai vyras, ale kokia tavo žmona priklì. Šitas bernas baisiai priklus.
priklù. Tokia jau apsileidusi boba, ka priklù veizėti. Taip bjauriai sužalotas, kad net priklù buvo žiūrėti.
prikliaĩ. Taip prikliai nulebedijo tas pirštines, net baisu.

3. keliantis blogumą, vėmulį, neskanus, bjaurus, šlykštus: Ot prìklūs vaistai – kaip man juos reiks išgert! Pelynai gerti toki prìklūs. Šis obuolys labai priklùs. Man priklì ta šnapšė, negalu aš anos gerti.
priklù. Nuo tos mėsos net priklù pasidarė. Negaliu valgyt anties kiaušinio: kap tik atsimenu, kad antis varles ryja, tai priklù pasdaro. Po vakarykščio baliaus burnoj priklù. I man nuo tos giros priklù. Man priklù toj dienoj valgyt, kai kiaulį pjauna. | Ta jų kalba – priklu klausyti.
prikliaĩ. Ji viską prikliaĩ (nešvariai) dirba.

4. kuris greitai bjaurisi: Jie, matai, tokie neprìklūs, tai viską suvalgo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>priklù</b></b>s, </b>-ì (przykry). <br/>1. <span class="explanation">įkyrus, grisus, nepakenčiamas; nuobodus: </span> Nesikabyk, nebūk toksai priklùs. Nereikia būt tokiai prìkliai. Tas kavalierius man baisiai priklùs – sėdi sėdi ir namo neina. Tos musės turbūt prikliáusias sutvėrimas. Ir prìklios tos rudens dienos! <br/><b>prikliaĩ</b></b></b>. Tas ubagas taip prikliaĩ prašo, jam duonos vis negana. <span class="explanation">keblus: </span> Priklùs važiavimas su tokiais ratais. <span class="explanation">painus: </span> Dešimtnytis yr priklùs austi. <br/>2. <span class="explanation">negražus, nedailus, baisus, atstumiantis, atgrasus: </span> Varlė man prikli pažiūrėti. E, ta kiaulė – tai priklus sutvėrimas. Vyras tai vyras, ale kokia tavo žmona priklì. Šitas bernas baisiai priklus. <br/><b>priklù</b></b>. Tokia jau apsileidusi boba, ka priklù veizėti. Taip bjauriai sužalotas, kad net priklù buvo žiūrėti. <br/><b>prikliaĩ</b></b></b>. Taip prikliai nulebedijo tas pirštines, net baisu. <br/>3. <span class="explanation">keliantis blogumą, vėmulį, neskanus, bjaurus, šlykštus: </span> Ot prìklūs vaistai – kaip man juos reiks išgert! Pelynai gerti toki prìklūs. Šis obuolys labai priklùs. Man priklì ta šnapšė, negalu aš anos gerti. <br/><b>priklù</b></b>. Nuo tos mėsos net priklù pasidarė. Negaliu valgyt anties kiaušinio: kap tik atsimenu, kad antis varles ryja, tai priklù pasdaro. Po vakarykščio baliaus burnoj priklù. I man nuo tos giros priklù. Man priklù toj dienoj valgyt, kai kiaulį pjauna. | Ta jų kalba – priklu klausyti. <br/><b>prikliaĩ</b></b></b>. Ji viską prikliaĩ <span class="explanation"> (nešvariai) </span> dirba. <br/>4. <span class="explanation">kuris greitai bjaurisi: </span> Jie, matai, tokie neprìklūs, tai viską suvalgo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.