priglimėti

Priglimėti – senas žodis, reiškiantis įsigilinti, pasinerti į mintis, susikaupus mąstyti (dažnai su nusiminimo, rimtumo atspalviu).

Pavyzdžiai:
1. Senis ilgai priglimėjo prie lango, žiūrėdamas į lietų.
2. Priglimėjęs į savo mintis, nieko aplink nematė.
3. Po pokalbio ji priglimėjo ir nieko nekalbėjo.

Sinonimai: įsigilinti, pasinerti, susimąstyti, užsisėti mintyse.
Pastaba: Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar senesnėje kalboje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'priglimeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Priglimėti – senas žodis, reiškiantis įsigilinti, pasinerti į mintis, susikaupus mąstyti (dažnai su nusiminimo, rimtumo atspalviu). Pavyzdžiai: 1. Senis ilgai priglimėjo prie lango, žiūrėdamas į lietų. 2. Priglimėjęs į savo mintis, nieko aplink nematė. 3. Po pokalbio ji priglimėjo ir nieko nekalbėjo. Sinonimai: įsigilinti, pasinerti, susimąstyti, užsisėti mintyse. Pastaba: Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar senesnėje kalboje.