.
príetelius, -ė (пpыяцeль). bičiulis, draugas: Tas išgydė stebuklingai jo prietelių. Aš kito prieteliaus nebturiu jau. Ji buvo jiems motina, sesuo ir prietelė. Aš esmu biedna peliukė, tavo gera prieteliùkė visokiam nečėsty. Geriau jį per prieteliukytė̃lį turėt. Ateitų jop nekurie príeteliūs jo ir tartų. Gentys ir prieteliai mano pryš mane stovėjo. Antai vyras su savo prieteliumi kalba. Kai su prieteliumis savo apsivaikščios su jumis. Rūpintumės. rastis jo sūnumis ir prieteliumis. Ką bloga dirva duos, tai ir geras prietelius neduos. Be prietelių negyvenk, bet daug jų turėti venk. Geriau turėk šimtą prietelių, ne šimtą litų. Daug prietelių prie valgio, bet, nelaimei ištikus, neblieka nei vieno. Esame prieteliai svetimą gerti, o kai iš savo mašnos, – greiti susibarti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.