príeščia. prieščià.
1. priekinė vieta, priešakys: Nelįsk príeščion. An pečių, kašelėn ir príeščion vaiką nešdavo. Tie, kurie buvo dideli, atsistojo prieščioje. Aš sėsiuos príeščion, tu – užupakalin. Iš príeščios žiūrėjo.
2. priekinė dalis: Atsisuk in mane príeščia. Užvažiavo iš príeščios. Iš príeščios gražiai aptvarkyta. Prieščia eit lengva, bet sunku atopakaliam. Iš príeščios dantes išpuolė.
3. priekinė drabužio dalis: O čia šitep visa príeščia [marškinių] kruvina. Tavo paleto príeščia indaryta.
péntys príeščion atsìsuka ištinka mirtis: Kad mano pentys prieščion atsisukt, jei aš nusukiau ką!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.