priešalaĩtis, -ė.
1. kaimo pašalyje gyvenantis žmogus, kampininkas: Bėda, badas priešalaĩčiam, t. y. kas yra prie šalies, liuosininkas. Priešalaĩtis, kurs prie šalies gyvena, noria mumis išveržti iš vietos.
2. į kitų reikalus besikišantis žmogus: Priešalaĩčių visada reik neklausyti, ką sako – neišmano.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.